• 1

Asociacijos garbės nariai

Prof. Vladas Algirdas Bumelis
LBTA Garbės nario vardas suteiktas 2012 metais.

Vladas Algirdas Bumelis 1971 m. gavo aukštojo mokslo diplomą Vilniaus Universiteto Chemijos fakultete. 1975 m. apgynė chemijos mokslų daktaro disertaciją (Vilniaus Universitetas, Chemijos fakultetas). 1993 m. apgynė habil. daktaro disertaciją. Šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininkas Lietuvoje, 157 mokslinių publikacijų, 32 išradimų, 35 patentų bendraautorius. Sukūrė vaistų gamybos technologijų, pagrįstų genų inžinerijos metodais, padėjo biofarmacijos pramonės pamatus Lietuvoje, steigė ir vystė biotechnologines vaistų kūrimo ir gamybos kompanijas, sulaukusias tarptautinio pripažinimo.

Dabartiniu metu yra biotechnologijos įmonės UAB „Biotechpharma“ vadovas, Aukštųjų technologijų ir mokslo asociacijos „Santaros slėnis” ir Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacijos prezidentas, Izraelio Valstybės garbės konsulas Lietuvos Respublikoje, Inovatyvios ekonomikos tarybos narys, Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narys, Asociacijos „Investor‘s forum“ valdybos narys, Santariškių medicinos įstaigų asociacijos prezidiumo narys, habilituotas gamtos mokslų daktaras, akademikas, profesorius.

Įvertintas ne vienu mokslo bei verslo apdovanojimu – yra Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino kavalierius, Nacionalinės Pažangos premijos laureatas, V.A.Graičiūno premijos laureatas, apdovanotas „Gyvybės medžio“ statulėle, Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Profesijos riteris“ nominacijos laureatas, „Metų CEO“ nominacijos laureatas.
Prof. Eugenijus Arvydas Janulaitis
LBTA Garbės nario vardas suteiktas 2011 metais.

Arvydas Janulaitis 1960-1964 m. mokėsi Kauno Medicinos institute (dabar Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas), po po studijas tęsė Leningrado universitete, kurį baigė 1967 m., įgydamas biochemiko specialybę. Biologijos mokslų daktaras (1985 m.), profesorius (1986 m.). 1975-2003 m. dirbo Taikomosios enzimologijos institute (dabar Biotechnologijos institutas) skyriaus vedėjo, o 1989-1992 m. instituto direktoriaus pareigose. 2003-2010 m. bendrovės „Fermentas“ (dabar ThermoFisher Scientific Baltics) mokslo direktorius.

Savo moksline veikla prisidėjo prie genų inžinerijos atsidarimo ir išvystymo pasaulyje, padėjo pagrindus pirmosioms moderniosios biotechnologijos įmonėms „Fermentas“ ir „Biofa“ (dabar Sicor Biotech priklausanti Teva korporacijai), buvo jų steigėju Lietuvoje. Jo ir jo vadovaujamų mokslininkų dėka Lietuvoje atrasta trečdalis visų pasaulyje žinomų restrikcijos fermentų, be kurių genų inžinerijos atsiradimas būtų neįmanomas. Tarptautinėje mokslinėje spaudoje yra paskelbęs daugiau nei 70 publikacijų. Monografijos „Restrikcijos ir modifikacijos fermentai ir jų panaudojimas“ (1989 m.) autorius. 1985-2004 m. dėstė Vilniaus universitete, vadovavo doktorantams. Išugdė pasaulinį pripažinimą pelniusių Lietuvos biotechnologų kartą.

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Europos mokslų akademijos narys (nuo 1993 m.), Švedijos karališkosios inžinerinių mokslų akademijos užsienio narys (nuo 1994 m.). Nuo Sąjūdžio laikų aktyviai dalyvauja formuojant aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų politiką Lietuvoje. Buvo Aukštojo mokslo tarybos nariu, „Žinių ekonomikos forumo“ Tarybos nariu ir šio forumo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku. 1994 m. gavo Lietuvos mokslo premiją, 1999 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už indėlį į moderniosios biotechnologijos plėtojimą Lietuvoje. 2006 m. įteikta Nacionalinė pažangos premija.
Prof. Viktoras Butkus
LBTA Garbės nario vardas suteiktas 2011 metais.

Viktoras Butkus 1976 m. baigė Vilniaus universitetą, Chemijos fakultetą, 1982 m. Maskvos bioorganinės chemijos institute įgijo mokslų daktaro laipsnį. 1990 m. Maskvos universitete – bioorganinės chemijos habilituoto mokslų daktaro laipsnį. 1979-1995 m. dirbo Taikomosios enzimologijos institute (dabar Biotechnologijos institutas): 1984-1988 m. Nukleino rūgščių chemijos laboratorijos vadovas; 1988-1989 m. Molekulinės biologijos fermentų skyriaus vadovas; 1989-1994 m. instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui. 1995-2008 m. kompanijos „Fermentas“ (dabar ThermoFisher Scientific Baltics) generalinis direktorius.

1994-1997 m. Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 1995 m. suteiktas profesoriaus vardas. Yra paskelbęs daugiau nei 40 publikacijų tarptautinėje mokslinėje spaudoje, 16 išradimų bendraautorius. 1994 m. įteikta Lietuvos nacionalinė premija, 2001 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2007 m. gavo „LT tapatybės“ apdovanojimą už Lietuvos įvaizdžio gerinimą pasaulyje verslo srityje.

Nuo 2009 m. V. Butkus pradėjo kaupti didžiausią privačią Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio meno kolekciją ir tais pačiais metais įsteigė Modernaus meno centrą, kuris nuo 2017 m. veikia kaip MO modernaus meno muziejus.